kai nuslenku šaltomis grindimis per kambarį,
puodelis arbatos ištuštėja,
kūnas pereina nustatyta distanciją.
kai vėjas nugena mane pirmyn,
kai sustoju kryžkelėj,
kai sugrįžtu,
išklausau vakaro godas,
išleidžiu pavėjui vanilės kvapą ir sunaikinu dienos trupinius.
kai nuleidžiu galvą į jau išgulėtą įdubą pagalvėje...
...namai užmiega.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą