ACD

Toks artimas retas labas
Nematyt
Bet kas kartą truputį pakylu
Gaudžiant skliautui ir freskoms atgyjant
Ar štai taip sutapimai žaidžia
Bet nebūnam dėl to nusivylę
Jei paklaustum kodėl (paklaustum - žinau)
Stovėtume šitaip tyloj, kaip teko stovėt jau daug kartų
Ir kažkur ramumoj, kiekvienas rastų atsakymo glėbį
Ilgu
Žiūrėt ir matyti,
Jog į tavo klausimus
Nebeatsakau
Atleiskite, atsiprašau, noriu praeiti
Noriu spėti parodyti
Kiek akimirkų suskaičiavau, kiek jų mažai
Ir kiek daug praėję dienų, stebinančiai vienodų, kai pagalvoju
Kai ne - visad viskas atrodė kitaip
Ir niekad neskaičiavau pasisveikinimų
Gaila
Tik kiekvieną sudie
Bet slapčiomis man džiugu
Jog nei vienas jų 
paskutiniu nebuvo

Atsakiklis

Slėptis drąsu už
Nebylių procesijos
Jie pasako
Kas vaišto mintim, kas
Vietos dažnai neranda nakvynei, kas
Palenda po atbulu sakiniu, kas
Atsiliepia, kai skambinu dievui, kas
Atsiliepia

Kai stoviu prie krašto kanono, kai
Braidžioju sekluma, kai
Valgai ne tu, o kai
Valgo tave, kai
Iškvepi tu, kai
Įkvepiu aš, kai
Kvėpuojam, kai
Kilpas atlaisvinu
Kas

Kur
Ieškai grožio akimirkos, kur
Gera sugrįžti, kur
Siekia ribos komforto, kur
Prasideda pabaigos, kur
Tikėjimą, kur
Surandi

Kada po nakties
Tik perdegęs rytas
Vietinės reikšmės pripažinti
Poetai kelias, važiuoja
Į darbą, mojuoja
Po kasdien pirmyn ir atgal
Kursuojančio autobuso ratais

Trūksta sąžinės, trūksta
Absurdo, trūksta

Valios išlįsti iš

Dvasinio skurdo
Atleiskit, ne šiandien
Po signalo
Palikit žinutę