ką pasilieku sau

Neturiu šimto ir vieno eilėraščio

Savo emocijoms apibūdinti

Turiu – baltą lapą ir besibaigiantį rašiklį

Bent vienam nesėkmingam pabandymui.

atsikalbinėjimai

Kaip Jesse‘is dainuoja –

„pabudus bijau, jog kažkas užims mano vietą“

Bet įvardini mane sau vienintelę

Ne vienam Tau

Buvau vienintele

buvau

Ne vienam Tau

Vienintele būsiu

Fantomai

Penktadenis vienas,

Šeštadienis du,

Metuose –

Daugiau nei

Pusketvirto šimto

Dienų,

Daugiau, ar mažiau, nuobodžių.

Taip sakydavai Tu.

Bet man,

Su Tavim,

Nė vienas rytas nebuvo

Vienodas.

Nebuvo vienodų naktų –

Na nejaugi,

Alsavimą savo pamėgdžiot bandei.

Ir antklodės nebuvo

Vienodai sujauktos.

Ir gaila man –

Šito nevienodumo

Šitaip greitai

Supanašėjusio.

-

Kartais mintys materializuojas

Bet mano rašto Tu visdar neįskaitai

Kartais mintys materializuojas

Ir man nebesinori nieko

Kartais mintys materializuojas

Bet visvien – nežmoniškai noriu

Nebenorėti

iš(si)duosiu

Kad viskas keičiasi, suprasti lengva –

Tereikia paklausyti

Kaip stoja širdies plakimas

Kaip sulėtintai ji stumia gyvastį

Kuomet taip netikėtai -

Kaip gruodžo mėnesį lietus -

Tik kartą per metus,

Kai nebesapnuoju

Mūsų.

Prabundu

Anksti

Kai naktis ruošiasi sutikti rytą

Nuoga jo laukia

Kaip laukdavau

Kadaise

Aš.

ne(per)saldintas

Ieškantys meilės

Ieško stebuklo

Ieško nesugadinto

Ir niekados negyvenusio

Neturėjusio problemų

Nešlapusio lietuje

Nestovėjusio prieš veidrodį

Ieško kitokio, nei patys yra

Ir kaip apmaudu, o, kaip apmaudu

Kuomet susižavime išliaupsintuoju

Ir išvynioję saldainį randame savų bėdų dublikatą

Ir gaila, dauguma užverčia nesudominusią knygą

Išjungia nuobodų filmą

Ir pamiršta apie galimybę tik šiek tiek cukraus į saldainį įberti

Kad šis atsiskleistų visais įmanomais skoniais

Pamiršta

Praversti puslapį į priekį

Jog išskaitytų intrigą

Pamiršta

Kad kulminacijos reikia išlaukti

Pamiršta – palaukti

Ir pasiseka tam

Numetusiam saldėsį praluptu popierėliu

Jei šis jo palaukia

Atbėgančio su krislu cukraus

Apgauto daugybės karčių pipirų.

Vesperum

Išvažiuoti
Pabėgti
Įsėsti ne į tą autobusą
O gal,
Priešingai -
Pataikyti į reikiama kryptimi važiuojantį.
Suprasti
Kad prieš tai važiavau
Ne ten.
Sušalti
Drebėti
Prisiminimus šildančius rankose laikyti
Nusišypsoti galvojant apie šiltą arbatą
Kurios nėra
Kurios neužkaitei
Kurios nėra kur užkaisti
Kai nėra kur sugrįžti
Kai niekas nelaukia
Lauke
Tik katinas juodas
Prie nutrinto suoliuko
Laukiantis maisto
Laukiantis geismo
-

100/100

Ilgiuosi iliuzijos.

To, ko niekados nebuvo niekas užsigeidęs.

Kažko, dėl taip ilga vakarais ir siela kaukia.

Mintys šokinėja tarsi pirštai, -

Juodai baltais klavišais pianino,

Tik nesukuria gražios melodijos, vien į tuštumą atsitrenkia padriki akordai.

Išėjimo nerandu;

Kojomis piešiu idealų apskritimą,

Vedžiuoju kontūrus akių,

Kurių įrėžių, neprisnigus, deja, aš neišvysiu.

O termometras paišaipiai vis laikos pliuso.

Tu –

Mano mylimiausias neparašytas eilėraštis,

Kurio žodžius nuolat perrinkinėju ir nesuteikiu raštiško pavidalo.

Mano mėgstamiausia nemigos priežastis,

Kuomet mėnulis supratingai linkčioja, kai prašau leisti miegoti.

Bet neužmiegu.

Bet nesninga.

Bet...

Dar daugybė neištartų, nepasakytų, nesugalvotų priežasčių.

Bet lapas pasibaigia.

Rašalas pasibaigia.

Žodžių nebetęsiu.