apie iškvėpimus

mūzos nesupratingos

stumiančios inspiruojancios žavinčios

nepasiekiamos tolimos užsisklendę

nepakartojamos išskirtinės 

vienišos

užsitrigę

neliečiamos

gulinčios

prieš mane

ieškančios nesupratingai

savęs

ir aš

radusi

tylinti

erdvės atžvilgiu beribis

mėnulis toks artimas
tau
savo nuotoliu
nuo manęs

palinkėjimas

tegu ką skauda
praeina
praeina tegu
laikais metų ir valandom
skyriais, kurių
niekad neperskaitom garsiai

ištiesi ranką
ir einam vasario kraštu
viduje stipriai spaudžia noriu
būt stipresne
jei tu negali
aš -
privalau

tegu
išsiveda kas neišspręsta
už klaustukų padeda tašką
stumteli vos vos į šoną -
į žingsnį neapgalvotą

būti su tavim
yra daug geriau
nei nebūti
manau, kad tau to reikia

o tau