miniatiūros

i.

nekonspektuoju svetimų minčių
kol fone ūžia personalus chaosas.

ii.

kad jūs žinotumėte
iš kur atsiranda
poezija.

iii.

eilėraštyje aš nekalbu.
kalbu ne aš.

iv.

tavo egzistenciją
įprasminu žodžiais.

v.

pradūrus skylutę lape
lengviau stebėt, kas aplinkui
minčių neblaško detalės
gebu susitelkti į viena.

neįgyvendinamas projektas

uždaras magiškas ratas
terminuoto veikimo užtaisas
oda prieš naktį pašiurpstanti
popieriaus lapas išplėštas
įsivaizduojamybė neegzistuojanti
jutimai fiktyvūs
atsakymas, klausimo neužduoto

esi utopija
niekam nepriklausanti.

vienas plius vienas nelygu dviems

įsiveržus
į mano galvą
išeitų neblogas
filmas.

atplaišos
liūdno gyvenimo
ir sauja
nesuvaidintų vaidmenų.

kažkuriame vaidmeny
užstrigau -
ciklas užsidaro
nesibaigia
ir nesitęsia
užstrigusi
patefono adatėlė
sugrodama
natą tą pačią
duria -
ir traukies,
lėtai, gilyn
purvinu delnu
anglėtu
dangstausi -
tipinis scenarijus
buitinio kino
atsukus juostą
dešimt sekundžių atgal
nesikartoju
išgyventą momentą
jaučiu iš naujo
kitaip
filmas neprailgsta
scenos vienodos
ir suvaidintos
išsiskiria

sąmonės srautas

skundžiuosi kaklo skausmais
ir rankos dažniau nutirpsta
laikrodis muša
skaudžiai suduoda

prisimenu

ko niekad nebuvo

prisimenu

kaip norėjau, kad būtų

kaip noriu

skaudžiai suduoda

sąmonės priekaištai

kam leidausi

rodyklių apgaudinėjama

kam leidausi

laiko vedžiojama

ne todėl

kad jis ne su manimi

o todėl

kad aš ne su juo

mano malda

nebyli

atsiprašau visų

kurių dar neįžeidžiau

atsiprašau

kad žadėjau randu širdy nelikti

skundžiuosi kojų skausmais

ir stovėti ilgiau nepritinka

atsiprašau

kad likau

kad prisimenu

kad nebuvo

popieriuje artimiems ne vieta
iškeldinau tave

į nelankomus tolius

neapgyvendintą teritoriją

kodėl

iš paskos naujakurių atsivedei

nevaikštau

slanksteliai meluoja

priešintis priepuoliui

nepajėgūs nutirpsta