ACD

Toks artimas retas labas
Nematyt
Bet kas kartą truputį pakylu
Gaudžiant skliautui ir freskoms atgyjant
Ar štai taip sutapimai žaidžia
Bet nebūnam dėl to nusivylę
Jei paklaustum kodėl (paklaustum - žinau)
Stovėtume šitaip tyloj, kaip teko stovėt jau daug kartų
Ir kažkur ramumoj, kiekvienas rastų atsakymo glėbį
Ilgu
Žiūrėt ir matyti,
Jog į tavo klausimus
Nebeatsakau
Atleiskite, atsiprašau, noriu praeiti
Noriu spėti parodyti
Kiek akimirkų suskaičiavau, kiek jų mažai
Ir kiek daug praėję dienų, stebinančiai vienodų, kai pagalvoju
Kai ne - visad viskas atrodė kitaip
Ir niekad neskaičiavau pasisveikinimų
Gaila
Tik kiekvieną sudie
Bet slapčiomis man džiugu
Jog nei vienas jų 
paskutiniu nebuvo