mes visi čia dėl tos pačios priežasties

mano rudenio deivė
šoka ant pirštų galų
žemės neliesdama atsispiria
nepastebimai kyla
ir tęsia pasirodymą

ankstumo nebėra
ir ryto, pilno tavęs
ir manęs
tokios tuščios

mano rudenio deivė
rauda
apverkia pasmerktuosius
ir neišgirstus, nepastebėtus

pažadėjau nepasakoti
kaip laikai mano ranką
kaip įkrenta žmonės į meilę
ir
nebeiškrenta

mano rudenio deivė
žydi
kartais reikėtų mylėtis
bet ne įsimylėti