išmokau vilioti laiką
prailginti dešimt minučių
nepajusti akimirkos saiko
nepaklusti esamam trukdžiui.
pavydžiu šeštadienių rytams grožio
kaip moka jie švelniai burti
užlaikyti tave patale
- meno
kurio man nepavyksta sukurti.
išmokau prailgint šį rytą
sulaukti leidimo grožėtis
bet žmogaus stichija nepavaldi man
nesunku būti pasirinkimu
sunku būti netinkamu
kuomet vienatvę galiu apkabinti
dvejomis rankomis
tiek tik tereikia
tiek tik gana
užsidegu, gęstu
pabėgi
klausausi žingsnių tavo
užtenka -
o aš tikiu tyla
ir tuom,
jog niekada nebūsi mano.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą