meditacija

ir visada
nuolatos
diena iš dienos
tos akys melavo
ir nors
netuščiažodžiavo
o bet tačiau - -
melavo.

teisybės nesakė
svajonėm maitinos
pačios save
apgaudinėjo.

tikėjos geriau.
o gavo -
geriausiai.

aš taip pasiilgau

Ir kartais stabdau save.
Savo kūną, mintis.
Veiksmus ir emocijas.
Kad išsaugočiau jausmą,
išlaikyčiau akimirką.

Ir kartais bijau savęs.
Savo kūno, minčių.
Veiksmų ir emocijų.
Kad nenukentėtų kiti,
nenukentėčiau aš.

Ir kartais - -
tyliu.
Tyli mano kūnas ir mintys.
Veiksmai ir emocijos.
Kad išlaikyčiau
jausmus
akimirkas
kitus
save
ir tave.

Galva į sieną

Žiupsnelis laimės
Skausmo kartėlis
Akys, kupinos baimės
Neapykantos trupinėlis.
Laikyti tavo ranką
Skandintis beribiam danguj
Išties, man šito pakanka
kad negalvočiau, apie "paskui".
Vis dar nebyliai baidausi tavo akių
jas išvydus - aš nutirpstu.
Ir gabalėliu skausmo
bekraštės tylos
tuštumą užpildančio jausmo
šilumos, kuri nepaguos.
Kas rytą save apgaunu. - -
tai viskas, ką gaunu.

***

man nepatinka
kai mane pamato
įkyriai stebi
degina žvilgsniu.

nemėgstu
kuomet mane
kaip daiktą
nužiūri žmonės pakelių.

aš mėgstu laukti
rymoti
ir alsuoti
karštu garu sudrumsti
šaltą sausio naktį.

aš mėgstu pastebėti
atkreipti dėmesį
į detales
į menkaverčius dalykus, - - -
Tave
aš mėgstu deginti
žvilgsniu, ranka
jausmu.

***

kada susipažinom
kada birželio naktys buvo ilgos
kada žvaigždes skaitydavau
kaip akmenis,-
pabertus pakelėj.

kada vijokliai vijos
apsuko savo dangiškom verpstėm
sujungė gijom,-
dvi paprastas,
svajokliškas idėjas.

kada žiedus pakando
kada tvoros strypus geltonai perdažėm
juodom, ilgom naktim
aš verkdavau prie lango
kada
mes tapom nepažįstamais.

we all need silence moments

myliu
šaltą kelio dangą
šaltą rudenio vakarą
kuomet ji glaudžia
šaltą mano delną

myliu
drėgną laukų paklotę
drėgną vasaros rytmetį
kuomet rūkas gaubia viską,
kiek galiu užmatyti

myliu
žemės kvapą
graudų vardą
lietaus

savo brolį mėnulį
kuris kasnakt guli
ant šalto padėklo
drėgno dangaus.

laisvė varžo labiau negu grotos

einu
žygiuoju
išvažiuoju

pro didelius ledynus
slėnius
keliukus

imu
dėlioju
įmontuoju
dar vieną plytą
akmenį
ir luitą
į atminties mūrus

krentu
gilyn
mane visi akim palydi
nestabdo
nes suklupau aš
vienintelėj duobėj kely.