vipinis kambarys priklauso
negyvenamai salai many
kadais melagių ir apsišaukėlių, save kartografais vadinačių,
pakrikštytai tavo vardu
paukščių takas kambaryje
tokia ryški tiesi linija, taip vienodai paskirstanti mūsų kūną į du
dalinanti į begėdiškai simetriškas dalis
mano sąmonę
patikiu, kad nėr pasauly neidentiškų atsiskyrusių kontinentų
odoje ieškai nepažymėtų plotų, nuosavos teritorijos plėtrai
tarytum sklypo mėnulyje, dėl kurio, gravitacijos apsuptieji, susimuša
atleidžiu tau tavo savivalę keturių sienų akivaizdoje
tai, kaip ieškai pažadėtosios žemės,
verčia pasijusti galaktika
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą