Kapt kapt kapt

Tušti namai ir pajuodę pakampės
Per tuščią lagūną tempi savo naštą
Elgetos, rankas iškėlę, laiko savo kančią
Paukščiai migruoja, kur gali rasti sau antrą.

Skaičiuoju iškirsto miško kelmus,
Ant kurių vilkai augina savo vaikus
Eilinis praeivis, kai šaukiu, apsimeta kurčiu.
Bet atsisukęs, perduria mane savo žvilgsnio iečiu.

papildymai

Nelieka laiko išbėgti laukan palydėti saulę
Nelieka laiko išbėgti laukan palydėti
Nelieka laiko išbėgti laukan
Nelieka laiko išbėgti
Nelieka laiko
Nelieka
nieko.

-

Naktim girdžiu save.
Kada nutyla žemė, žmonės, ir dangus.
Giliai, į naktį šaltą prašosi
troškimas.
Toks tolimas, skaistus.

Ir laikas bėga.
sekundės, valandos ir metai.
Visi praeina.
Net tie, kurių kadaise laukei.

Keliautojo baladė

Dešimt dienų birželio

neperdaviau tau raštelio

apie kankinančią būtį

kaip nesmagu man čia pūti

kaip skauda be perstojo laukti

diena iš dienos kentėti

vakarais beviltiškai kaukti

nerast, kur save padėti.

Kaip bloga ieškoti kelio

ir melsti nakties atleidimo

kad dėl karšto dienos žaidimo

netekau žvaigždžių pritarimo.

Man beprotiškai maudžia kojas

rankas, galvą ir širdį

kas visa tai kartojas -

diena iš dienos nežinau,

ar mane kasnors girdi.

Kai tyliai tempiu šitą naštą

tik pėdas palikdama smėly

traukiu tolyn į nežinomą kraštą

atiduodu save į dangaus glėbį.

Laukiu kasdien išganingos žinios

tuščiomis akimis stebiu

gal matei, ar girdėjai? Nors - -

niekas nemato, neklauso manos

ledinio ilgesio pilnos

stepių vėjo nugairintos

širdies dainos.

meditacija

ir visada
nuolatos
diena iš dienos
tos akys melavo
ir nors
netuščiažodžiavo
o bet tačiau - -
melavo.

teisybės nesakė
svajonėm maitinos
pačios save
apgaudinėjo.

tikėjos geriau.
o gavo -
geriausiai.

aš taip pasiilgau

Ir kartais stabdau save.
Savo kūną, mintis.
Veiksmus ir emocijas.
Kad išsaugočiau jausmą,
išlaikyčiau akimirką.

Ir kartais bijau savęs.
Savo kūno, minčių.
Veiksmų ir emocijų.
Kad nenukentėtų kiti,
nenukentėčiau aš.

Ir kartais - -
tyliu.
Tyli mano kūnas ir mintys.
Veiksmai ir emocijos.
Kad išlaikyčiau
jausmus
akimirkas
kitus
save
ir tave.

Galva į sieną

Žiupsnelis laimės
Skausmo kartėlis
Akys, kupinos baimės
Neapykantos trupinėlis.
Laikyti tavo ranką
Skandintis beribiam danguj
Išties, man šito pakanka
kad negalvočiau, apie "paskui".
Vis dar nebyliai baidausi tavo akių
jas išvydus - aš nutirpstu.
Ir gabalėliu skausmo
bekraštės tylos
tuštumą užpildančio jausmo
šilumos, kuri nepaguos.
Kas rytą save apgaunu. - -
tai viskas, ką gaunu.