sąstingis

gegutė
vaikus lizuose palieka
ir gieda, dainuoja
pavasarį

ir skrodžia giesmė
gryną orą bei rytus
štai taip mane skrodžia
žydėjimas

pažvelk,
nešalčiu nusnigo medį kiekvieną,
tau suteikė bukinančią rimtį,
ir žiūrėk,
kaip norisi man
tau daryti
ką daro pavasaris pumpurui
- susprogdinti

lizduos paliktų
apleistų, nebylių
nepagaili
dažniausiai -
laiko už kvailį

išskridus gegutė
klausimų neužduoda
ir niekeno akių nekliudė
kaip ji šiandien
mano rankomis
nusižudė

tyliai nebyliai, ir viskas, kas telpa tarp jų

norėjau kad būtum
tyla ir ramybė
vieta,
kur galėtų ateiti rytojus
bet buvai nieko panašaus
ir esu vis lengvai kontuzita
tavo tylos,
pasaulyje, kuris niekuomet
nenustoja kalbėti

išeiti
iš komforto zonos reiškia
žengti žingsnį atgal
ir atsitraukiant šitaip
judėti į priekį

turėjau nustoti tau labos nakties linkėti
kad galėčiau pradėti
linkėti jos sau