ar galima?

aš šiandieną
truputį

nedaug, neįdomiai
mano norai - mažučiai

mūsų tapatybėms
sutapti

norėčiau Jums neaiškinti, ir kad Atitinkami suprastų

Man kartais mažumėlę
apmaudu, jog žmonės nepastebi kaip
nežymiai į upę lyja - -
telieka drebančiom rankom nušluostyti dangui skruostus, bet,
atrodytų, - visi pastebi, ką daro medžiams pavasaris - ir
upės randa kelius į kiekvieną pumpurą,
tačiau, kaip čia nutiko, kad nepastebėjau
aš, jog atsitiko man vasara vasarį -
snyguriuojant aikštėj Katedros, net tris kartus