visą nenugyventą gyvenimą
keturis Lorcos pavasarius
ir vieną, tik įpusėti spėjusią valandą
ir tik šiandien, tas likusias tris dešimtis minučių
dangus šviečia lietum
taip ryškiai ir vaiskiai - nė debesėlio
ir saulė netemdo jo platumų
kai aš nesu aš
ir tu nesi tu -
mes kartu
ir tu nesibaigus žiema
ir aš pavasaris amžinas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą