100/100

Ilgiuosi iliuzijos.

To, ko niekados nebuvo niekas užsigeidęs.

Kažko, dėl taip ilga vakarais ir siela kaukia.

Mintys šokinėja tarsi pirštai, -

Juodai baltais klavišais pianino,

Tik nesukuria gražios melodijos, vien į tuštumą atsitrenkia padriki akordai.

Išėjimo nerandu;

Kojomis piešiu idealų apskritimą,

Vedžiuoju kontūrus akių,

Kurių įrėžių, neprisnigus, deja, aš neišvysiu.

O termometras paišaipiai vis laikos pliuso.

Tu –

Mano mylimiausias neparašytas eilėraštis,

Kurio žodžius nuolat perrinkinėju ir nesuteikiu raštiško pavidalo.

Mano mėgstamiausia nemigos priežastis,

Kuomet mėnulis supratingai linkčioja, kai prašau leisti miegoti.

Bet neužmiegu.

Bet nesninga.

Bet...

Dar daugybė neištartų, nepasakytų, nesugalvotų priežasčių.

Bet lapas pasibaigia.

Rašalas pasibaigia.

Žodžių nebetęsiu.