2014 m. kovo 6 d., ketvirtadienis

Disharmonija

Esu visiška ramybė.
Tylus, slogus vėsaus upelio tekėjimas,
kurį sugeria kasdienos melodija
ir savo tėkmėj nesugebu nuskandint laiko.

Esu visiška tyla.
Tvirtas, šaltas marmuro luitas,
neperžengiama kelią pastojusi siena,
kurios vis iš naujo atsiveriantį plyšį vėlei užlipdo gyvenimas.

Esu visiškas laukimas.
Kantrus, daug nesitikintis, užsimerkęs ir kenčiantis,
kaukiantis tarpdurio vėjas -
netelpantis pro jam paliktą įėjimą.

Esu chaosas.
Metu laikų neatitinkantis oras.
Neprisiverčiu susirūpinti
dėl vykstančios tuštybės mugės,
į kurią negavau pakvietimo.
-
nesugebu išmokėti duoklės,
kurios manęs prašo šalikelės
todėl nevaikštau gatvėmis,
lentai slenku savo sielos pasieniu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą