Visad norėjau surast ir
sudėti
talentingus žmones, ir
nelabai
į vieną
Norėjau visad guosti
lapkritį
išlydėjusį spalį auksinį
palaidotą po purvu
gatviniu
Apverkdavau rytmečio
tirštą rūką
matydavau,
kaip jame pasislėpę
žaidžia vaikai
Paleisdavau iš akių
žmones
iš atminties
neišleisdavau jų
Man buvo ramu
mėgautis įmantriu aromatu
sielos
kūno
- -
Mano dienos
prarado kvapą
šiandien kasam lapkričiui
kapą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą