Man nereikėjo
Rugsėjo pažadėto aukso
Man nereikėjo.
Atsiųsk, man, dieve
Šaltą upės srovę
Ir nenumesk man šapo įsikibt
Kad pajusčiau
Vėsinančią tikrovę
Atsiųsk ledinio vėjo gūsį
Ir vieškely parodyk,
Į kurią man pusę sukti
Kad nenueičiau šildančių namų keliu.
Nuvesk, kur kryžkelės klaidina žmones
Kur akmenys kauksmais žvaigždėtojo rugpjūčio
Mėnulį baltąjį pažadina
Kur tiltas baigias jūros vidury
Kada nuo paskutinio liepto į gelmes nušoka
Kadais pirmi pasauly buvę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą