ir aš nemiegu
galvą į taktą linguoju
žvaigždes dar kart perskaičiuoju
jos vietoj, nedingo
tik vietoj tavo veido aistringo -
tuščia praraja,
nutrūkus styga.
Pagalvė pasidarė per kieta
verčiuos ant šono
atsitrenkiu į tylią sieną
į tvirtą tavo rankomis statyt mūrą,
užrakinusį vartus į kiemą,
tik paslapčia pro juos praleidusį amūrą - -
vėliau, pametęs raktą,
jis niekada nerado išėjimo
ir trypdamas su koja, į taktą pianino
pyko, ant jam trukdančio
likimo;
Tu juo tiki?
- kai to paklausiu - tik tyli.
Juk aš žinau -
užverta burna
sukąstos lūpos
ir etatinė tavo meilužė tyla -
neatsitraukia nė minutei
o tu bukai vis tikini -
"gerai, viskas gerai"
kada gera gi gali būti,
kai tarpe tavo žodžių
ir skambesį garsų užmiršti spėju
ir, vis dar, neatsitokėju
gerai? ar buvo? nejutau
per naktį, viską, ką suvaidinai
aš pamiršau.
Kai nusisukus nuėjau
o tu likai tuščiai stovėti
nemėginai ir vytis, nors to nesitikėjau
bet ko verti tie žodžiai, pažadai
kai supa mudu brangesni daiktai.
Ir skęstu cigaretės dūme,
jame paskandinu
iš akių nedingstantį tavo kūną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą