Būdavo dienos
ir būdavo naktys
su pamestais rytais,
vakarais.
Būdavo lietūs
ir išverktos akys
ir aidintis šauksmas,
tuščiais laukais.
Būdavo saulė
ir džiaugsmo minutės
su dideliu šypsniu,
su aukso kvapu.
Būdavo laikas,
nors niekas nesakė -
dabar tave myliu
dabar čia esu,
kada žmonės plaukė,
o aš tiktai tyliai
ėjau pasikart
po laukiniu medžiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą