Naktigonė

Kur laimę suradai?

Kur rytais pabėgdavai

sekdamas nykstančios tamsos pėdas?

Kada man patapai

neperskaitoma paslaptis

liūtis,

pabėgus, pasibaigus greit

kaip ir atėjus.

Tik keistumas belikęs

tarsi sapnas išnykęs

ir tušti, sukuisti patalai.

Kada kėlės namai, tuščios gatvės prabudo,

vaizdų nuotrūpos iš mano pasąmonės išsprūdo -

prikėliau tave

savoje atminty.

Akimis lydėjau,

nepabėk.

Šnibždėjau -

būsiu tavo fėja;

bet niekados nesugrįžai.